| | Tvas Jonas Emanuelis, naujasis Šv. Jono broli Prioras Vilniuje, buvo tarp jaunuoli, studijavusi filosofij Fribro (Šveicarija) universitete, kai Tvas Marie-Dominique Philippe - viena ikiliausi ms laik dvasios asmenybi - 1975 m. kr Šv. Jono kongregacij, iandien vienijani 930 broli bei seser, gyvenani 21 alyje. Tvui Emanueliui atrodo svarbu, kad kuo daugiau moni suinot apie Vilniuje gyvenusios ventosios Faustinos paslapt ir jos ini pasauliui apie Dievo Gailestingum.
Kokia buvo pradia - kaip ir kodl tapote vienuoliu?
1968 met gegu man buvo 18 met. Turjau filosofijos dstytoj marksist, o Pranczijos miestuose vyko demonstracijos ir visuotiniai streikai*. Savo tv, kurie buvo katalikai, kart pasiteiravau, kodl reikia tikti Diev, bet j atsakymas mans nepatenkino ir a nutolau nuo tikjimo. Po keleri met, paveiktas tikini draug, vl pradjau iekoti Dievo. Syk nuvykau rekolekcijas Châteauneuf de Galaure, kur gyveno garsi XX a. prancz mistik Marthe Robin - labai artima Jzui moteris, kiekvien savait igyvendavusi Kristaus kani. J lankydavo daug prancz, kuriuos ji „neiodavo" savo maldoje ir u juos aukodavo savo kani. Marthe Robin labai padjo atsinaujinti Banyiai Pranczijoje - visas naujsias bendruomenes steig mons, painoj mistik. Per tas rekolekcijas igirdau Jzaus kvietim tapti kunigu: skaiiau Evangelij pagal v. Jon, t viet, kur Jonas uduoda Jzui klausim: „Mokytojau, kur gyveni?" Jzus atsako: „Ateikite ir pamatysite". A atjau, pamaiau ir vis gyvenim stengiuosi sekti Jzumi.
Paskui ivykau Šveicarij ir pradjau studijuoti filosofij. Ten atradau savo bendruomen - jau buvo pradj burtis tvo Marie-Dominique Philippe mokiniai. Buvau tarp t student, kurie norjome, kad tvas Marie-Dominique Philippe steigt nauj bendruomen ir imokyt mus gyventi vienuolin gyvenim. Bet dar nebuvo nieko nusprsta… Tvas Philippe i pradi ketino mus prijungti prie kokios nors kitos bendruomens. Jis papra dominikon, kad mus priimt, bet jie atsak negalintys padti, nes buvo k tik udar noviciat - tuo metu beveik nebta paaukim. Tada kreipms Šv. Augustino kanaunink bendruomen Šveicarijoje… Niekas ms nenorjo, mat, buvome pranczai... (juokiasi…) Laim, Tvas Philippe vesdavo rekolekcijas Lérins saloje, Pranczijos pietuose, kur buvo cisters vienuolynas - jie mus ir prim. Kelerius metus buvome to cisters vienuolyno oblatai. Krimosi laikotarpiu Roma uklaus, koks ess naujosios bendruomens pavadinimas. Tvas Philippe turjo staigiai atsakyti. Jis, tikriausiai, Šventosios Dvasios apviestas, tar: tegu bna „Šventojo Jono". Dar pasidomjo, gal jau tokios bendruomens esama, bet Vatikano pareignas atsak, kad ne.
Kaip manote, kodl buvo pasirinktas Jono vardas?
Jonas yra Jzaus mylimasis mokinys. Kas nenort bti mylimuoju mokiniu? Šventojo Jono bendruomen pirmiausia yra dvasia. Dvasia t, kurie nori priimti Jz. Savo irdies paslaptis Jzus atskleid ventajam Jonui per Paskutin vakarien, o vliau ir ant Kryiaus. Pagaliau, ventajam Jonui jis paliko graiausi ir didiausi dovan - savo Motin.
Ar sunku bti vienuoliu?
Sunku, bet Meil vìsa padaro lengva. Kai myli Viepat, vìsa yra ir sunku, ir lengva. Vienuolinis gyvenimas reiklus. Kas sunku? Kai kada malda - reikia melstis bent keturias valandas per dien. Pasitaiko dien, kai nra didelio noro melstis, bet vis tiek reikia. Kitsyk bna sunku gyventi bendruomenje… Juk vis charakteriai labai skirtingi, kartais reikia tam tikr pastang. Bna, kad atvyksti toki viet, kur nelabai k pasti, tenka prisitaikyti prie visikai naujos aplinkos. Vìsa lengva padaro tik meil. Mes laimingi mons.
Ar kada nors gailjots dl savo pasirinkimo?
Niekada. A kiekvien dien myliu Jz, Jis suteikia mano gyvenimui pilnatv, net jei ikyla sunkum.
Kaip atsidrte Lietuvoje?
Pirm kart Lietuv aplankiau prie 16 met, su tvu Daniel Ange dalyvavome piligriminje kelionje. Tada atradau js al. Kitais metais vl apsilankiau su Pranczijos jaunimu, kai traukiniu i Berlyno per Lietuv vykome Peterburg. Savait esu praleids Auktadvaryje. Painojau Betliejaus seseris, kurios tuo metu krsi Lietuvoje. Man labai patiko js alis. Vliau dirbau keliose kolegijose Pranczijoje, Kanadoje, buvau Prioras Bulonje prie Paryiaus, dirbau teologini studij namuose Rimont, kur sikrs joanit centras. Ši met gegu nuvykau porai dien pailsti kalnus prie Monblano. Saul, sniegas - nuostabu. Deja, pasimiau mobilj telefon… iriu, skambina tvas Prancikus Ksaveras. Sako, paskambink man pats, kai galsi, nes turiu praneti svarbi dalyk. Galvojau, nori pakviesti Vilni, kad dalyvauiau kokioje nors sesijoje. Bet ne, sako, nortume, kad btum ms Prioras. Broliai Vilniuje truput keistoki… ir labai drss ito praydami (juokiasi...) A atsakiau, kad man reikia melstis ir klausti savo dvasios tvo. Vasar broliai i Vilniaus atvyko Paray-le-Monial. Tvas Ksaveras m raginti: atsakyk gi pagaliau! Per Sekmines Paray-le-Monial bazilikoje a pasakiau taip - dl Jzaus.
Galvojau, bus sunku dl lietuvi kalbos, visi perspdavo, kad ji labai sunki. Kreipiausi Jz: „A labai noriu vykti, bet dl kalbos… jau ia Tu tursi pasirpinti." Šiuo metu kasdien einu mokytis Vilniaus universitet ir visada usuku Gailestingumo ventov prayti pagalbos. Turiu labai ger mokytoj. Tiek, kiek jau imokau, pagal mano galimybes, beveik stebuklas.
Kokia Js misija Vilniuje?
Kardinolas pra padti eimoms ir jaunimui. Reikia ugdyti eimas, padti joms remtis teising pagrind, taip pat reikia ugdyti jaunim. I Europos Lietuv yra atj ger dalyk, o taip pat dalyk, kurie nra geri.
Turiu ir slapt nor - troktu, kad visi suinot ventosios Faustinos paslapt, kad pasklist jos inia apie Dievo Gailestingum. Js Vilniuje turite didiul lob, taiau nepakankamai juo naudojats. Šventosios Faustinos namelis yra Antakalnyje, vos du imtai metr nuo Šv. Jono broli vienuolyno. Ji netgi iame vienuolyne, kuriame dabar mes sikr, ruo daroves ir dirbo valytoja.
Aplankyti ventosios Faustinos gyvent viet atvaiuoja daug lenk piligrim, o a jums paadu - tuoj bus daug ir prancz. Visa tikinti Pranczija ino ventj Faustin. Paskambinau Pranczij jos vents dien - spalio 5-tj - ir suinojau, kad Saint-Sulpice, vienoje didiausi Paryiaus banyi, vyko naktin adoracija. mons meldsi, kad plist v. Faustinos inia apie Dievo Gailestingum. Gegus mnes vyks Gailestingumo kongresas Romoje, Banyia nori, kad pasaulis i naujo atrast Dievo Gailestingum. Šv. Faustinos kanonizacija - iskirtinis ir neapsakomai svarbus popieiaus Jono Pauliaus II ingsnis. Viskas vyko labai staigiai. Jos paskelbimas ventja ir pirmojo po Velyk sekmadienio paskelbimas Gailestingumo sekmadieniu vyko neapsakomai greitai... Taigi, ir ventoji Faustina truputl „kalta", kad atsidriau Vilniuje (juokiasi…).
Vis dlto, iuo metu svarbiausia ms misija yra padti eimoms ir jaunimui isiugdyti tvirt krikionik poir.
Skeptikas suabejot, ar vienuoliai gali pakeisti iniasklaidos - film, televizijos, interneto portal -
skleidiam poir?
Tas skeptikas bt visikai teisus. Mes, aiku, nieko negalime pakeisti, bet Jzus gali stebtinai daug - gali pagydyti silpnus, paeidiamus mones. Jzus pasirenka varganus, kartais silpnus, mones. Tai padeda suprasti, kad ne nuo paties mogaus viskas priklauso. Kaip sako ventasis Paulius, - „Tu mano stipryb". Mes Pranczijoje kovojam prie vairias kenksmingas ideologijas jau labai seniai. Pranczijoje esama labai stipri katalikybs idini, branduoli. Lietuvoje js ilgai kovojote su vienintele ideologija - marksistine. Dabar reikia imokti kovoti ir su kitokiom. Beje, js galite mus pamokyti, nes mokjote kovoti u savo tikjim. Lietuva turjo labai daug kankini. O mes irgi galime daug ko pamokyti, nes kovojome su vairiomis ideologijomis. Lietuva yra jauniausias vaikas Europos Banyioje, nes paskutin prim krikt, o Pranczija yra lyg vyresnioji dukt, kuri Lietuva galt prikelti i miego. Bet ta vyresnioji dukt irgi galt duoti koki nors patarim jaunesnei sesei. Taigi, pagalba gali bti abipus.
Dabar jau ir Lietuvoje mons ipasta skirtingas religijas. Kai kas domisi budizmu ar induizmu, o nuvaiavs svei al, gali sutikti uoli musulmon. Kaip Js manote, ar vis dar galime teigti, jog krikionyb yra vienintel teisinga religija?
Krikionyb nra vien religija. Ji nra pirmiausiai religija. Vis pirma - tai meils istorija tarp Dievo ir mogaus. Kiekvienas i meils istorij igyvena asmenikai. Krikionyb gali paaikinti, pamokyti, kaip t istorij igyventi, bet religija niekada nepakeis meils, Dievo meils. Nuvyks Indij, galiu ten atrasti tam tikr vidin form, kuri pasirodys labai domi. Bet tuo pasiremdamas, negalsiu igyventi meils istorijos su Kristumi, kuris yra Dievas. Krikionis, asmenikai pains Jz, nebegali gyventi kitaip, kaip tik su Juo. Jeigu krikionyb suprantu tiktai kaip religij, kyla pavojus prisirankioti visoki fragment i kairs ir deins, susikurti savj religij. Tai reikt, kad nebuvau atrads savyje Jzaus. Kai atrandi Jo meil, viskas keiiasi. Kodl ne visi atranda Jo meil? Norint j atrasti, reikia visiko atsidavimo, o mogus bijo pilnutinai atsiduoti, nes bijo Dievo. Šventoji Faustina mums taip neseniai atskleid, kad Dievo nereikia bijoti, nes Dievas yra Meil. Tai ta pati inia, kuri mums perduoda ventasis Jonas. Mes, krikionys, privalome atskleisti, skelbti i Meils paslapt.
Ar nortumte dar k nors pridurti?
Esu labai laimingas, bdamas Lietuvoje.
Kalbjosi Kristina Jacknait
*1968 gegu Pranczijos universitetuose prasidjo student ir profesori protestai, peraug socialin kriz, galiausiai privedusi prie vyriausybs pasikeitimo ir prezidento Šarlio de Golio atsistatydinimo. Student varomoji jga buvo kratutins kairiosios idjos, o garsiausias lozungas - „Drausti draudiama".
|
pradi
vir